2005 kovo 4d. festivalis MountainRock vol.3, klube LosPatrankos, Kaunas
Ką gi, toliau grojame ten kur koncertą pasidarome patys sau :) praėjusią savaitę aš dariau Galeroje, o dabar Šaras daro trečią MountainRocką LosPatrankose. Aišku Šaro renginys šiek tiek didesnis už maniškį :) bet ne tame esmė. Taigi po beveik pusantrų metų pertraukos MountainRockas vėl grįžta! Tiesa su mūsų grojimu jame iškilo šiokių tokių problemų, nes likus kelioms dienoms iki renginio konstatavau sau 40 su trupučiu laipsnių kūno temperatūros pagal Celsijų ir neaiškią gerklės būklę, o Mantelis su Kiaule taip pat nesijautė patys sveikiausi žmonės pasauly. Tačiau renginiui artėjant, visi jautėmės vis geriau, ir nors renginio dieną dar negarantavau, kad pasirodysiu LosPatrankose, bet pasirodyti ten pavyko. Per soundchecką pabandžiau padainuoti ir taip pat pavyko, tad buvo nuspręsta, kad šiandien grosim.
Renginį pradėjo Angis, o po jų ant scenos užsilipome mes. Iš anksto jau buvom suplanavę, kad ilgai nekankinsim klausytojų bei mano gerklės su savo muzika, tad playlistą sudarė kokie 6-7 gabalai, iš kurių vienas Kiaules vokalinis pasirodymas. Keista, bet žmonės, kad ir nelabai pratę prie tokios muzikos, mus priėmė visai gerai ir žmonių prie scenos netrūko, ir ne šiaip klausančių ir linksinčių galvas, bet besipoginančių ar kitaip besitūsinančių. O kažkokios panos, man priartėjus prie scenos krašto, vis kabindavosi už kojos arba kerzų batų raištelių... tai nutariau daugiau prie scenos krašto nesiartinti, nes visai neviliojo galimybė išsitiesti ant scenos vidurį pasirodymo ar iš viso nuo jos nusigrusti. Prieš koncertą Mantelis sakė, kad pasirodymą įrašinės, o gal ir filmuos, tai reikia nesusimauti, bet po pasirodymo konstatavom, kad įrašas nepavyko :) na daugiausia gal mano pastangų dėka :) matyt, kad vis tik liga atsiliepė, o ir šiaip girdėjau kalbų, kad vokalas buvo toks pasiligojęs. Bet kadangi grojam ne dėl įrašo, o sau ir žmonėms, tai viskas iš esmės praėjo gerai... net ir Kiaulės I Feel Good dainavimas :)
Po mūsų grojo Mano Juodoji Sesuo, latviai Sound Arcade, Xess, kolegos Mountainside ir BIXai, pastarųjų pasirodymo ir laukiau, na nors chebra ir varo ta pačia programa, kaip ir pastaruosius 3-4 metus, bet varė gerai ir linksmai, kelis kartus prie scenos užvirė net ir rimtas pogo, tai net ir sirgdamas sugebėjau, pasak lyrinio herojaus Mackonio pisti trumpą pogo, tokį per minimum laiko su maximum poveikio. Po BIXų nutariau, kad man jau pats laikas važiuoti namo ir gydytis toliau, kad visiškai nesusirgti. Tai ir padariau tą sėkmingai.
2005 vasario 27d. Green Club, Vilnius
Ir paskutinė minituro diena kelionė į Vilnių. Pagaliau tas pats vairuotojas mus veža jau kelintą kartą, tai Paulius, berods jau trečiąjį kartą. Ole! Pirmą kart per šias tris minituro per Lietuva dienas niekur nepavelavom, žodžiu tiek Vilnius, tiek Green Clubas buvo pasiekti laiku. Matyt prie to prisidėjo ir jau patapęs kelionių hitu SPITFIRE gabalas pidary.
Green Clubas pasitiko visai nemaloniai nuteikiančiu šalčiu, tai visi taip ir prastovėjom visą laiką su striukėmis. Pirmieji grojo MISTER X ir šį kartą pagaliau be jokių akivaizdžių problemų buvo ir antras kubas, o ir gitaristas daugiau mažiau blaivas :) tai ir skambėjo viskas daug kitaip nei Kaune ar Klaipėdoj. Žodžiu toks paprastas, bet savo melodijomis užkabinantis oi!street punkas, beabejo, kaip ir priklauso, su nemaža doze antifa propagandos. Žmonės gal dėl šalčio, gal dar dėl ko nors nelabai norėjo judėti, bet tai nei kiek nesumenkino baltarusių pasirodymo, nors pagrojo jie pakankamai trumpai, vėliau sužinojau kodėl.
Antri ant scenos pasirodom mes, kadangi reikia koncertą baigti iki 10 vakaro, tai esame priversti ir patys sutrumpinti programą praktiškai per pusę. Na daugelis žmonių ir mus stebėjo gana šaltai, išskyrus keleta prie scenos buvusių asmenų, o kai kurie netgi mokėjo Last Resort koverio žodžius, respect! Taigi greitai ir netempdami į vakarą atpilam pusę programos ir užleidžiam sceną TORO BRAVO.
Per TORO BRAVO žmonės pagaliau pradeda judėti, na aišku buliukai ir patys labai gerai groja, tai nėr čia ko norėt. Aš irgi neišlaikau ir patraukiu link pačio pogo įkarščio. Šiems pabaigus groti padarom bendrą TORO BRAVO/MISTER X/K.A.N.G. fotografija, seka tarpusavio kalbos ir atsisveikinimai. O mes patraukiam atgal į Kauną, namo.
2005 vasario 26d., Melnaragės seniūnijos salė, Klaipėda
Antroji minituro per Lietuvą diena važiuojam į Klaipėdą. Klaipėda nebūtų Klaipėda jei nenusimatytų problemų su fašistuojančiais boneheadais, tad važiuojam pasiruošę ne tik groti. Šį kartą mūsų vairuotojas Šaro bičiulis Nedas. Jau sutemus atvykstam į Klaipedą ir dar kokią valandą paskiriam koncerto vietos ieškojimui baisiai jau klaidinantis tas uostamiestis. Tačiau po klaidžiojimo tudą-siudą pagaliau atrandame išganingąją koncerto vietą, prie kurios buriuojasi keletas antifa kovotojų, taip pat laukiančių boneheadų, kurie grąsinosi visais dievais, kad ateis parodyti pankams kas čia šeimininkai. Susinešus savo daiktus į vidų ant scenos pamatom TORO BRAVO, kurie kaip tik ruošiasi pradėti pasirodymą, tačiau savo mėgstamiausios lietuviškos grupės šį kart neklausau ir patraukiu, kartu su kitais sargybiniais, šalti į lauką bei laukti fašių. Tačiau laikas bėga, autobusai, kurie pagal mus turėtų atvežti priešininkus vis važiuoja, TORO BRAVO jau baigia groti, o svečių kaip nėra taip nėra. Tad kartu lauke belaukiantį MISTER X vokalistą Igorį pakeičia Čiubas, ant scenos taip pat įvyksta rokiruotė ir koncertas tęsiasi toliau, o sargyba savo ruožtu taip pat. Šiandien MISTER X groja su viena gitara, nes antram gitaristui nėra gitarinio kubo, tai jis užima antro vokalisto vietą, nors dėl visų šių priežasčių, baltarusių skambesys tik suprastėja.
Baltarusiai gretai atvaro savo programą, tad eilė mums. Žmonių deje neperdaugiausiai, mat daugelis greičiausiai išsigando grąsinusių ateiti fašistuojančių jaunuolių, tačiau kaip parodė tos dienos įvykiai be reikalo, nes atrodo, kad garbingieji arijai, patriotai ir tėvynės gynėjai, gali ateiti ir vaidinti erelius tik tuose koncertus, kuriuose susirenka vaikai ar negalintys už save pastovėti žmonės, o kai atvažiuoja rimti vyrai, ir tikrai nepasikalbėti ir pamokamai pagrūmoti pirštu, tai visa boneheadų drąsa kažkur išgaruoja. Tačiau net ir tas nedidelis skiačius žmonių mus visai mielai priima ir kas nori, tas pasilinksmina kaip reikalas. O programos pabaigoje dar duodam Kiaulei padainuoti James Browno dainos I Feel Good funk/punk koverį, kurio pakartojimo žmonės prašo kelis kartus, na tai mes vieną kart ir nepasikuklinam. Kadangi aš tuo metu neturiu kas veikti, tai po ilgo laiko pisu pogo per K.A.N.G.us, kartu su koncerto organizatorium oi!jovcu Ausiumi ir baltarusiu S.H.A.R.P. skinheadu/MISTER X vokalistu Igoriu, tai gaunasi toks trumpas skinhead pogo. Po pasirodymo, kol saviškiai susidės daiktus, dar kiek pasitrinu lauke, bet kadangi jau pakankamai velu, tai nutarę, kad nieko nebeįvyks ir svečiai nepasirodys išvažiuojam namo. Tiesa pasklido gandai, kad narsieji tautos gynejai boneheadai iš pykčio, kad yra neįgalūs padaryti ką nors rimtai antifa chebrai, primušė kažkokį hipį mieste, na aišku, o ką gi daugiau tiems proto invalidams daryti tik būriu primušti niekuo dėtą pacifistą.
2005 vasario 25d., baras Galera, Kaunas
Po beveik trijų mėnesių pertraukos vėl koncertas, na o kadangi groti nieks niekur nekviečia, tai pasidarėm jį patys :) kartu su TORO BRAVO ir baltarusiais grojančiais oi!street panką MISTER X. Užsivėlinę atvažiuojam į galerą su Klimu ir Manteliu, tai iš kart šoku tvarkyti reikalus, o iš kairės ir dešinės pasipila priekaištai iš visų iš ko tik galima jų sulaukti. Tačiau laikausi stebėtinai ramiai ir padedant draugams koncerto vieta greitai sutvarkoma, atlaisvinama ir išuštinama tad galiu jau pradeti bilietavimą. Tas taip pat lengvai pavyksta ir greitai mane pakeičia prie durų, nes šiandien grojam pirmi.
Trumpas soundchekas ir pradedam savo programą. Žmonių judinti ir apšildyti nereikia, puikiausiai tą daro ir patys, o mes tik palaikom tinkama atmosferą. Jau nepirmą kartą kažkoks keistas bičiukas prasiveržia pro žmones ir puola ar tai prie bugnų, ar tai prie Šaro (greičiausiai, kad prie pastarojo, atrado mat naują dievaitį), mes trumpam pažiūrim į tą bičiuką, į Šarą ir nusprendę, kad tarp grupės stovintis, į bugnus atsirėmęs ir kratantis galvą bičiukas nesuderinamas su grupės įvaizdžiu :) ir bugnų saugumo tecnhikos reikalavimais, tad čiumpu jį už pakarpos ir sviedžiu atgal į minią, nors vyrukas pasirodo atkaklus ir ryškiai tikėdamasis, kad jau busim jį užmiršę po keletos gabalų vėl atbėga prie Šaro, tačiau šį kart tereikia jam tik parodyti į kurią pusę laikas traukti ir jis daugiau nebepasirodo. Atrodo, kad savo pasirodymu patenkinti, tiek mes patys, tiek žiūrovai, o per paskutinį gabalą, senos oi! grupės Last Resort koverį Violence In Our Minds priedainį kartu traukė ir MISTER X bei TORO BRAVO vokalistai.
Toliau TORO BRAVO, kadangi vyrukai tik prieš dieną išleido savo naująjį albumą, tai praktiškai visi gabalai buvo iš jo. Tačiau varė chebra užtikrintai ir galingai, o žmonėms tik to ir tereikėjo. Net keista pasirodė, kad Kaune tiek daug kovinių buliukų megėjų, o tiek mažai oi!jovcų. Pogo taip pat buvo na maxie, kad teko su mister iksais statyti sienelę, kad apsaugotumėm aparatūrą nuo įsiaudrinusių žmonių. Tačiau užgrojus futbolui ir pats pasinėriau į pogo įkarštį, ant tiek gerai buvo...
Paskutiniai MISTER X, na chebra nelabai atsakingai pažiūrėjo į koncertą ir kai kurie sunkiai jau bestovėjo ant kojų. O ir pats stovėjau prie durų, tai nelabai daug ką mačiau, tačiau kelis gabalus teko nugirsti, kurie sakyčiau visai griebė už gerklės, savo paprastu ir melodingu oi!street panku.
Po koncerto visos grupės patraukė nakvoti pas mane ir ruoštis rytdienos kelionei į Klaipedą.
2004 gruodžio 10d., Panevežio bendruomenės rūmai
Išvyka į naujus vandenis Panevežį, kur dar neteko groti nei mūms, nei Šarui su MOUNTAINSIDEais. Tad pirmieji pralaužiam ledus. Žinant kuo garsėja Panevežys, tad ir netyčiom karts nuo karto pagalvojam kaip ten bus, kas ten laukia, kokia publika susirinks ir kaip mus priims, tad važiuojam nusiteikę bet kam, pastovėti už punk/hardcore garbę - taip pat. Bet žinom ir tai, kad ten bus geri mūsų bičiuliai portugalai, kurie dar esant kelyje kelis kartus skambina teirautis kodėl mes dar ne vietoje ir dar nepadedam jiems tuštinti valstybinių alaus atsargų. Kadangi praktiškai į kiekvieną išvyka mus veža vis kitas vairuotojas ir yra važiuojama vis kitu automobiliu, tai ir šis kartas taip pat nebuvo kažkokia išimtis. Šį kartą už savo dodžo tiesa nesportinio, o karavano vairo mountainsideas Klimas, bet teko pastebėti, kad taip pižoniškai dar nevažiavom į jokį koncertą. Keista, bet šį kartą pakeliui nebuvo vartojamas absoliučiai joks alkoholis tikriausiai pirmas toks keistas įvykis visoje grupės išvykų istorijoje, įtariu, kad ir paskutinis.
Įvažiuojant į Panevežį per kolonėles kaip tik skambėjo kovai nuteikiantis oi!jovas gabalas, tad susižvalgėm su Manteliu jau galim laukti, kažkas tikrai bus. Šiaip ne tai suradę tuos kultūros rūmus (tiesa prieš tai jau kartą, aišku ne be Kiaulės kaltės, pravažiavę pro juos, na bet tai nesvarbu, svarbu kad kaltinti visą laiką reikia Kiaulę :) atsirado mat jam laidojimo namai:) ir iš antro karto pataikę kaip į juos įeiti iš teisingos pusės, ten iš karto užgirdome mus šaukiantį portugalą G., kartu buvo ir likusieji portugaliečiai bei jų pakeliui prigriebtas žurnaliūga Mackonis :). Pasidėjus daiktus ir gavus alaus su kepta duona pasiėmiau sau priklausančią dalį ir nuėjau į koncertų salę, kurioje jau vyko renginys, pasidairyti.
Šis koncertas buvo prevencinio projekto į kurį buvo įtraukti Panevežio laikinųjų vaikų namų vaikai ir vaikų namų vaikai, taip pat vienos iš projekte dalyvaujančių mokyklų pradinių klasių mokiniai finalinė dalis, skirta Panevežio miesto jaunimui. Tuo metu scenoje grojo berods grupė HERST TU? su dviejomis merginomis vokalistėmis, tiesa sakant girdėjau ir tuo labiau mačiau šią grupę pirmą kartą, toks sentimentalus ir už širdies griebiantis rokelis (bet ne emo! Ir ačiū dievui, ar ten kažkam; aut. asmeniškumai:) ir nors kokiam Kaune ar Vilniuje į tokios muzikos koncertą greičiausiai eičiau tik neturėdamas daugiau ką veikti ar jokios kitos alternatyvos, bet Panevežyje užskaičiau ir šią grupę ir tokią muziką ir ją klausančią publiką, nes iš esmės tai buvo zjb. Nes jei žmogus klauso ar groja, tai kas jam patinka, tad tai jau yra daugiau nei gerai. O šiaip žmonių buvo neperdaugiausiai, bet pati publika buvo pati įvairiausia, alternatyvčikų atžvilgiu pankai, metalistai, gotai, hoperiai, šiaip rokeriai ar prijaučiantys undergroundui, kaip kad Kaune prieš pora metų, kai tik prasidėjo punk/hc scenos koncertai. Tiesa šiame koncerte dauguma buvo merginos (merginoms visada buvo lengviau maištauti!:), kaip kad dabar yra Kaune ir kituose miestuose (ne tokia ryški merginų dauguma gal tik Vilniaus punk/hc scenoje maždaug po lygiai) na ir daugiausiai žmonių buvo jauno amžiaus iki 18, bet sakyčiau kad vidurkis didesnis nei besilankančių koncertuose Kaune, į kuriuos po vasaros atėjo labai daug jaunų veidų. Bet viso to esmė buvo ta, kad visiems buvo gerai ir niekas nesiparino bei nestatė sienų (tikiuosiu) tarp subkultūrų. Ir ta renginyje tvyrojusi atmosfera man tikrai labai patiko.
Sekantys grojo SLOPPY LIVIN, pasirodo ir čia juos žino bei moka jų gabalų žodžius :) na ir tūsas per juos buvo pats didžausias ir smagiausias (sprendžiu iš tiek kiek mačiau to renginio), o žmonių skaičius bene didžiausias. Tik keista pasirodė tai, kad žmonės į grupės pasirodymo galą kažkur dingsta, nes taip gal dažniau pasitaiko miestuose kuriuose publika jau persisotinusi renginių ir dažniausiai iš anksto atsirenka kas jiems patinka.
Po portugalų mūsų eilė. Pradedam groti itin negausiam skaičiui žmonių, kurie irgi iš esmės tik stebi mus ir pasitenkina tik linksėjimu į ritmą. Bet po keletos gabalų žmonių padaugėja, tūsas taip pat suintensyvėja. Na nežinau kaip atrodom ant scenos (pagal G. nufilmuoto vieno gabalo įrašą gal visai ir padoriai) ir kaip girdimės žmonėms, bet jei ir primalėm š... tai nedaug :) žodžiu galima sakyti, kad pasirodėm pagal galimybes. Ir dar berods ant agnosticų nesusimovėm :) Tiesa į mūsų pasirodymo galą, žmonių kaip ir per SLOPPY LIVIN taip pat sumažėjo, bet buvo daugiau nei pačioje pradžioje. Nors tiek gerai :)
Po mūsų turėjo groti ATIKA, taip pat nieko negaliu pasakyti apie juos, nes nieko nežinau, bet jų jau gerai taip ir nebeišgirdau, nes Klimas norėjo važiuoti namo, o savo vairuotojo kaip ir negalima neklausyti... nors truputėli buvo nepatogu, kad nesudalyvavome organizatorių surengtame afterparty kavinėje. Na tikėkimes, kad kada nors vėl būsime pakviesti ir atvažiuosime pagroti į Panevežį, nes organizatoriai padarė tikrai didelį ir gerą darbą visam undergroundiniam judėjimui ir visuomet smagu tokiuose koncertuose groti. Tad pagarba organizatoriams, o jei ir buvo kažkokių klaidų, tai jos buvo nedidelės ir mes jų nė nepastebėjome, mes gi ne kokios sup*stos žvaigždės.
Na o su vietine fauna susidurti iš esmės taip ir neteko, nes koncerte jų jei ir buvo tai tik keli ir tai pasislėpę kažkur pakampėse bei nepiktybiškai nusiteikę, o degalinėje sutiktiems treningams mūsų išvaizda nepadarė jokio įspudžio, arba atvirkščiai - padarė įspudį tai, kad atrodėm turintys noro juokauti tik tarpusavį, bet ne su aplinkiniais, o dar tai, kad mūsų buvo penketas ir ne pačių mažiausių vyrukų.
2004 spalio 16d., ANTIPOPS festivalis, Kreizhauzas, Kaunas
Jau septintasis Alekso organizuojamas festivalis, o kadaise, dar 2001 metų birželį, pirmajame antipopse, ir debiutavo KANGai, su Ryteliu(mountainside) laikinojo/pagalbinio vokalisto pareigose, nes Bynas prieš pirmąjį koncertą atsigėrė šalto alaus ir neteko balso, tad jam teko tik pritarti Ryčiui kai kuriuose gabaluose. Aš tuomet debiutantus stebėjau iš žiūrovo, tiksliau iš pogo šokėjo pozicijų. Na bet užteks tų akmens amžiaus istorijų... Šį kartą gal ir nebuvo daug man patinkančių grupių, išskyrus Dr.Green, tačiau žmonių buvo pakankamai daug. Besišnekučiuojant su Arviu ir dar keleta bičiuliu, pasirodė geriausi Arvio, na ir ne patys blogiausi mano draugai Kauno skinai. Na ir su vienu iš jų, beje jo paties iniciatyva, užvirė pakankamai ilga diskusija įvairiais klausimais, aišku neaplenkiant ir vasaros muštynių tėmos. Po to netgi prisistatėm, tačiau bendru susitarimu, rankų vienas kitam nespaudėm nes ir nepatogu kažkaip, o dar jei koks paparacis užfiksuos tai ir įdės į internetą... :) O jei rimtai tai bendros pozicijos taip ir neradom, nors gal ir neieškojom, vis tiek mūsų požiūriai į viską per daug skirtingi ir jei, kaip parodė šis kartas, galėjom pakalbėti ir fiziškai nekonfrontuodami, tačiau mūsų įdėjos, tai du priešingi poliai. Žodžiu taikos pypkės nesurūkėm, juolab kad nei aš, nei Arvis nerūkom, o pypkės ir taip tikriausiai niekas neturėjo, taip kad...
Tiesą pasakius kitų grupių praktiškai nemačiau, laukiau tik Dr.Green (ska-punk, Vilnius), o šiems pasirodžius ant scenos, užsiėmėm priešakines pogo šokėjų pozicijas, vienas bičiukas pamatęs mūsų nusiteikimą pogintis kaip reikiant, dar bandė replikuoti, kad tik nereikia varyti smarkiai, kad ska neša taiką ir panašiai... nė velnio, nes jau per garso patikrinimą užvirėm pogo beveik na maximum (na Kaunas yra Kaunas:). O grynams pradėjus pasirodymą pogo dar pasmarkėjo, tiesa dėl tvyrojusio karščio bei nemažo skaičiaus žmonių, tokio pogo nebuvo įmanoma varyti visą laiką, bet čia naujo kraujo įliejo jau anksčiau minėti skinheadai. Tuomet besipoginantieji labai greitai atsisijojo, neaišku tik kuri jų dalis tai padarė išsigandę skinų. O šiaip viskas pradėjo eiti link kravavojo pogo (vis dar mano megstamiausias), nors tiksliau tai buvo panašu į santykių aiškinimasį, pasleptą po pogo pavadinimu, tarp punk/hc atstovų ir skinų, ar net tiksliau tarp anų muštynių dalyvių ir jiems prijaučiančių, nes visi likusieji besipoginantieji buvo lyg antrame plane. Ir tikrai, kelis kartus, tai vos neperaugdavo į kažką rimtesnio, čia jau pasižymėjo Tomas/Bezdalius, pats stengiausi, kad tai tebūtų tik pogo, nors gal ir ne visad pavykdavo... Tiesa pasakius, gal jau po trečdalio grynų pasirodymo, teko pasitraukti šiek tiek toleliau nuo įvykių epicentro pailsėti, po to vėl įlindau į patį vidurį, bet kažkaip pagalvojau, kad sekantįs grosim mes, o taip nusikalęs tikriausiai nepadainuosiu nei vieno gabalo, tad nutariau atsistoti pogo katilo krašte ir iš ten stebėti grupę ir besipoginančius žmones. Ten ir prastovėjau beveik iki pat galo, kol nepaklausiau Alekso ar mes dabar grosim, pasirodo ne! Tad vėl lindau į jau šiek tiek priblėsusias šokėjų gretas ir dar spėjau sudainuoti east europe ska su mano pakeistais žodžiais, dabar tai turėtų skabėti taip: its a east europe oi!. O Dr.Green pavarę gerai, ir kuo toliau, tuo labiau man jie patinka.
Po to prasidėjo pati neįdomiausia festivalio dalis laukti kol reikės pasirodyti mums, o laukti reikėjo ilgai... Šaras jau iki tol spėjo nemažai išgerti ir buvo gerokai įsilinksminęs, Mantelis iš pradžių susirūpinęs, kad pasirodymas gali pakibti ant plauko, po to dar ir pats pareiškė, kad negros, už ką buvo vos neišvestas į lauką įkrėsti noro groti :) nes prieš tai pajuokavus, kad vietoj nelabai formoj galinčio būti Šaro gal ir galima pastatyti kažkieno sintezatorių, tačiau ką reiks statyti vietoj Mantelio? Prijungti prie Kiaulės boso fūzą? Tačiau visgi išeitis buvo rasta, Mantelis nora groti atgavo, o prie Šaro buvo pristatytas Kiaulė, šį saugoti, kad daugiau negertų ir kuo labiau išsiblaivytų. Ir pasirodo ne veltui mūsų Kiaulė dirba apsaugoj, nes Šaras per tas kelias valandas iki grojimo neišgėrė nei lašo alkoholio, ir kai mes su Manteliu, beveik prieš pat pasirodymą susirūpinom, kad Šaras visiškai dingo iš radarų ekranų suradom jį ramiai begurkšnojantį mineralinį ir kavą, šalia nenuleidžiančio nuo jo akių grėsmingojo Kiaulino :)
Na ir pagaliau, užsivėlinus bent jau dviejomis valandomis, mūsų eilė. Žmonių salėje gal ir ne tiek daug kiek buvo per Dr.Green, tačiau tikrai nemažai. Scena tokia gana keista, su išsikišimu/podiumu vaikščioti vokalistui, kaip per kokios rimtos pop grupės koncertą, tačiau vietos pakankamai ir aš pirmą kartą nekliūnu už žiūrovų arba likusiųjų KANGų, arba abu atvejai kartu :) Publika mus priima gana smagiai, nors gal daugelis iš jų ir nėra iš punk/hc tūso, bent jau iš tų kuriuos matome dažnai, na bet nepaisant nuovargio ir karščio žmonės poginasi, tiesa to nelabai mačiau, bo į akis švietė tikrai daugiau nei šimtą vatų turinti lempa :) Labiausiai patenkintas mūsų pasirodymu, bent jau iš pirmo žvilgsnio, buvo Arvis, ne kartą lipęs ant scenos ir dainavęs crusifiedus. Tiesa grįžtant prie šio gabalo repetuojamas jis būna tik prieš koncertą, kadangi visi viską mokam ir t.t. o ir parepetuojam jį tik todėl, kad seniausią gabalą reikia sugroti be klaidų, bet jį grojant, per išsiblaškymą vis kokia yla išlenda iš maišo... aišku tas pats buvo ir šį kartą :) Gal pavyks kitą sykį:) Tik spėjus peržengti mūsų pasirodymą per pusę, Šaras pasakė viskas, nebegaliu, grojam paskutinį gabalą! Žodžiu karštis ir nuovargis, ir ne tik, beje :) padarė savo. Na Manteliui per vargus dar pavyko nusiderėti iki dviejų gabalų, tačiau per skubėjimą taip ir užmiršom sugroti antifašistinį gabalą, kurio Šaras gal jau ir nebūtų išgrojęs ir kurį butumėm skirę Kauno skinams, kurie beje taip pat stebėjo mūsų pasirodymą ir kiek girdėjau rodė fakus ar tai mums visiems, ar tai Kiaulei, kuris ant boso užsiklijavęs good night white pride lipduką. Vyrai, visa mūsų grupė yra antifašistinių pažiūrų ir jūs tai žinot, o jei rodot įžeidžiančius ženklus, tai bent pasistenkit kad tai pamatytumėm. O užbaigėm su nauju ir dar nei karto koncertuose negrotu gabalu oi! stiliumi, tiksliau tai buvo grupės The Last Resort koveris, tačiau apie tai gal kitą kartą, nors tikiuosiu, kad kitame koncerte jau turėsim ir savo oijovą gabalą. Reziumuojant, pasirodyti galėjom ir geriau, bet šiaip puse velnio.
Na, o po pasirodymo jau kažkaip norėjosi kuo greičiau atsirasti namuose, tad labai ilgai tenais ir neužsibuvau.
2004 rugsėjo 25d. baras "91", Kaunas
Koncertas gana neįprastoje vietoje, bare 91, tikrai ne ta terpė bei publika, kuri klauso ir kuriai skirta ta muzika kurią mes grojam, bet kartu groja ir MOUNTAINSIDE, o dar švenčiamas mūsų būgnininko/MS-dų gitaristo Šaro 26-asis gimtadienis, tai galima ir pagroti.
Prieš koncerto pradžią dar pasiginčijam su Manteliu grojamos muzikos klausimais, aš iš savo siaurų pankroko bei klausytojo, o Mantelis iš plačių hardcoro ir muzikanto pozicijų, bet atrodo kad nei vienas, nei kitas taip ir nesugebėjom įrodyti savo tiesos ar bent iš dalies pakeisti kito nuomonės. Pasirodo ir Kiaulė, prieš kelias dienas kažkur baruose pametęs, bet kitą dieną atradęs savo bosą.
Pirmi pradeda groti MS-dai, klausydamas, tuo pačiu metu dar spėju pažiūrėti ir boksą per sporto kanalą. Po to perekūras, o neužilgo ir mes pasirodom ant scenos. Atgrojam kokius šešis gabalus, gal kiek ir per daug šiam vakarui, publika pasižiūri, paploja, bet tai tikrai ne tai ką daugelis iš jų mėgsta. Vis tik nepaisant to, kad ir tvyrojo ne tokia kaip įprasta mūsų koncertuose atmosfera, nutiko ir gerų dalykų vienas bičas, po pasirodymo, pastatė alaus, o dar įvertinus baro pastatytą alų, kaip muzikantams ir užkandžių prie jo vakaras praėjo kaip ir neblogai. Sorry, stalo bičiulių, kad suvalgiau bene daugiausiai tų užkandžių, bet čia kaltas Gomezas pasakęs, kad pastaruoju metu iš žmonių girdėjęs kalbų, kad KANGų vokalistas sublogo, tad pažadu artimiausiu metu pasitaisyti ir neartėti prie new skulo ar net emo svorio kategorijos :)
Nors nežinau ką mano šiuo klausimu likusieji grupės nariai, bet reziumė galėtų būti tokia: aišku gal ir ne pats geriausias dalykas yra užsidaryti sienomis ir visą laiką virti savo sultyse, ta prasme groti vien tik punk/hc koncertuose, bet žiūrint iš kitos pusės ? ar negeriau groti ten, kur galbūt ir stovės blogesnė aparatūra, tačiau bus daug mielesnė širdžiai vieta ir kur žmonės tikrai ateis mūsų paklausyti ir kartu pasitūsinti?
2004 rugsėjo 17d. baras Galėra, Kaunas
Pirmas koncertas po beveik dviejų mėnesių pertraukos, tiesa per tą laiką turėjome groti dviejuose koncertuose, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių (pavyzdžiui, todėl kad vokalistas apie vieną iš jų sužinojo tik praėjus keturioms dienoms po renginio:) to taip ir nepadarėme. Važiuodamas į koncertą, savo pakeleiviams, keikiu organizatorių Wantedą, taip pat apsiskelbusiu dar ir grupės vadybininku, kad neateina manęs aplankyti kai man labiausiai reikia pagalbos ir palaikymo, nes aš visas sloguoju, kosėju, visaip sirguliuojiu ir šiaip nesijaučiu žmogumi... net jeigu ir dirbu stroikėje :) - prisiminus Lietuvos pankroko klasiką ARMATŪRĄ; ir dar nepaisant visko turiu į koncertą važiuoti troleibusu, kuriame net nebuvo kur atsisėsti, kai tuo metu pro šalį rieda limuzinas. Wantedai, apie limuziną aš aišku nesvajoju, bet bent jau kokį taksą tai galėtum užsakyti :) aš gal irgi kartais noriu pajusti ką reiškia pižon coreas :)
Prie Galėros pamatau nemažai žmonių, ko jau tikrai senai nebuvo punk/hc tūsuose Kaune, nemažai tų žmonių atrodo nematyti (nors su ta mano atmintimi...), bet kokia dalis jų yra vietiniai neaišku, nes šį kartą turėjome ir daug svečių iš kitų miestų. Taip pat iškilo ir klausimų, kiek iš jų dar kartą apsilankys tokiame renginyje, kiek jų liks šiame tūse pavasarį (kada atkrenta nemaža dalis chebros matytos rudenį), po metų, ar kelių? Bet kadangi čia ne socialogijos kursinis darbas, o tik koncerto recenzija, tai gal šio klausimo daugiau nenagrinėsiu :)
Tiesa baro kiemelyje sedėjo bei gėrė alų ir būrelis senų bičiulių Kauno skinų, konfliktų šį kartą buvo išvengta, ar bent jau apie tai nesužinojau, tačiau ar jų bus išvengta ateityje nežinia, nes bet kokiu atveju nesame draugiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusių tusofkių, ypač kai veikia alkoholis, kai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje atsiranda norinčiųjų būti tikrais vyrais ir galų gale ar nebus taip, kad kas nors neišlaikys per daug artimo buvimo šalia.
Taigi tą vakarą be mūsų dar koncertavo vilniečiai hardcore grupė SC bei plungiečiai punkeriai R.I.P. tiesa koncertas buvo organizuojamas brazilams NO REST tačiau pastarieji Estijoje padarė ar pakliuvo į avariją, tad jų svaime suprantama nebuvo. Vakarėlį pradėjom mes, bo Mantelis baisiai jau norėjo gerti. Žmonių buvo kaip niekad daug, vietos svaime suprantama mažai, užvirė smarkus pogo, o prisiminus Mantelio nukryžiavima ant bugnų ir bandant to paties išvengti dabar, teko alkūnėmis bei kitaip stabdyti įsismarkavusius klausytojus, čia vadovavausi paprasta logika geriau jau tegu nukenčia kažkieno antakis ar kita kūno vieta nei išnuomoti būgnai. Po kokių dviejų gabalų supratau, kad sirguliavimas jėgų nepridėjo, nes jau buvau šlapias, pavargęs ir uždusęs. Vis bandant stabdyti į tave atlekiančius požeminio pogo šokėjus sunkiai ėjosi susikaupti, tai pridariau kokių šimtą klaidų ir dar kokius devynis kartus su kerzais užlipau ant Mantelio ir tikriausiai ant Kiaulės kojų, kuo pirmasis skundžiasi jau nebe pirmą kartą, bet koncerto eigoje vis tik šiek tiek vietos pavyko pasidaryti, tai labai gal savo muzikantų nenuskriaudžiau. Šį kartą sugrojom mažiau gabalų nei įprasta dėl ko iš dalies buvo kaltas kažkoks bukagalvis papurškęs viduje dujų, ko pasekoje daug žmonių pasistengė kuo greičiau sprukti į lauką. Na mes irgi nutarėm ilgiau netempti ir pagroje dar keleta gabalų riaušių malšinimo sąlygomis, pabaigėm pasirodymą. Po jo labiausiai nustebino Kiaulė, paklausęs tai ar per mus buvo nors kiek žmonių ir ar bent kas nors tūsinosi? Mat pastarasis visą laiką grojo nusisukęs, o po dujų atakos žmonių liko mažai, tai juos Kiaulė tik ir spėjo pamatyti.
Sekantys grojo SC tačiau jų beveik nemačiau, nes beveik visą tą laiką prabuvau lauke, paskutiniai R.I.P. bet buvau jau toks pavargęs kad nesinorėjo visiškai nieko ir net kažko klausytis buvo sunku, tai vėl negaliu pasakyti patinka man jų punk rockas ar ne, bet tikiuosiu kada nors būti pakankamai geroje kondicijoje kad pilnai sudalyvauti jų pasirodyme. Bet kokiu atveju, man kaip senam pankui malonu, kad yra dar ant Lietuvos pankroko grupių.
2004 liepos 23d. live@baras Galera, Kaunas
Tiesa sakant ish pat pradziu suzinojes apie shy koncerta, vertinau ji skeptishkai, nes visu pirma vasara, o Galeroje koncertu netruksta ir taip, taigi ish punk/hc chebros zmoniu tikrai nesusirinks, nebent vienas kitas (kas ir nutiko), nes galvojo kad cia ne ju tusas, o kiti Galeros lankytojai, atstovaujantys kitoms subkulturoms, neis nes galvos kad cia punk/hc tusas. Tiesa shis koncertas buvo skirtas grupes D.A.R. ish Panevezio gimtadieniui pamineti, taip pat grojo ir kaunieciai LINFENG. Man atejus i Galera Mantelis pasake, kad D.A.R. bosisto bosas (berods) apipaishytas ar ten apklijuotas svastikomis, pats to nemciau nes ju pasirodymo nesulaukiau, bet jei tai teisybe, tai mums su tokia grupe nepakeliui ir daugiau su grupemis kuriose groja tokie zmones kartu groti nesiruoshiame. Zodziu visiems rasistams, nacionalistams, nacistams ir fashistams - FUCK OFF!!!
Grojom pirmi, zmoniu buvo mazai, tad apturejom kaip ir repeticija, tiesa dar buvo labai lievas garsas ir vokalo nixuja nesigirdejo (kiek girdejau Karolio ish LINFENG nesigirdejo taip pat), zodziu atgrojom be jokiu didesniu emociju ir tiek, na bent antifasistine kalba priesh antifashistini gabala pasakiau vis tiek, nezinau girdejo ja D.A.R. bosistas ar ne, nes pagrinde jam cia ir buvo skirta ta kalba. Taigi jei priesh tris dienas buvusy koncerta Siauliuose galima vadinti vienu ish geriausiu, tai shita paciu ...
2004 liepos 20d., live@Bendradarbei, Siauliai
Shy karta i koncerta pajudejome nuo studijos, su mus vezusiu Pauliumi, aciu jam uz sugaishta laika ir jo automobily. Gaila, bet vel vaziavome be Byno, kuris atrodo pasitrauke ish grupes, shudas ish esmes, nes du vokalai buvo zymiai geriau nei vienas... Pakeliui i Siaulius be yprasto shudo malimo, kaip valgymo, gerimo, laikrasciu skaitymo ir pan. dar zaidem ir su amerikietishko futbolo kamuoliu, kury netycia aptikom automobilio bagazineje, o vieno sustojimo nusilengvinti metu uzvire ir visai neblogos grumtynes pakeleje, kuomet visi rodeme savo teorines bei praktines, shio zaidimo subtilybiu zinias. Keista bet atrodo, kad shy karta nutylejau jau tikriausiai ne vieno girdeta, mokyklos laiku futbolo istorija, apie 3 ivarchius per vienerias rungtynes :)
Siauliuose prie Bendradarbiu pamateme nemazai kaunieciu, taip pat ir klaipedieciu, zodziu net ir pirma karta atvaziavus cia pagroti, radom daug matytos chebros, kas manau nebuvo blogai. Susineshem shmutkes ir shnekuchiuodamiesi laukem koncerto pradzios, kuria mes ir turejom padaryti.
Taigi uzgirdes, kad chebra jau derinasi, nulipau i apachia. Koncertas prasidejo apytushteje saleje, bet uzgirdus muzika, zmoniu su kiekviena daina vis gausejo. Malonu buvo koncertuoti gerai girdint savo balsa, tik buvo mazokai vietos ant scenos (kur ten tokiem vyrams kaip mes sutilpti :) tai dazniausiai laika praleisdavau scenos prieigose. Jau po keliu gabalu pasidare velnishkai karshta ir patapau visishkai shlapias, likusiems grupes nariams atrodo taip pat nebuvo shalta, na gal tik Kiaulei :) Per paskutinius gabalus jau buvau ishsikvepes ir vos gaudziau ora, todel jau nebelabai pratraukiau viska ka reikia dainuoti. Paskutinis gabalas tradicinis - crusified, labiausiai patikes Klaipedos oi!pankams, tiesa per shy gabala kai kas uzmirso kaip reikia groti, tad buvo labai linksma :) Taip koncerta ir uzbaigeme, vertinchiau ji kaip viena ish labiausiai vykusiu.
Sekantys grojo punkrokeriai is Cekijos HOUBA, ir nors kazko ir truko (pvz, geresnes nuotaikos man) buvo labai zjb, visgi pankrokas, ir pasitusinau ish shirdies, na aishku cia ne tie seni geri kravavojo pogo laikai, bet vis tiek... na likusiems KANGams jie nelabai patiko.
Po to eile suomiu hardcore grupei ENDSTAND, bet tokia muzika, daugiau ar maziau nutolusi nuo pankroko, jau ne man, tad apacioje buvau tik prabegom tad negirdejau nieko, nes buvau lauke. Shtai cia mano nuomone vel nesutapo su likusiujiu, nes jiems ENSTAND buvo zjb. Dar nepasibaigus koncertui ishvaziavom namo, nes tik vienam Manteliui kita diena nereikejo i darba, o visiems kitiems... pakeliui dar sustojom degalineje suvalgyti po koky razmarina (kas jau tampa vos ne tradicija, grishtant ish koncertu kituose miestuose), o as su Kiaule dar apziurejome Lietuvos zemelapy, spresdami kur dar cia galimetu pakoncertuoti.
2004 birželio 5d., Live@Mare, Marijampole
Susirenkam studijoje ir traukiam stoties link susitikti su SAMSARA, kartu važiuoti į Marijampolę. Šį kartą mūsų transporto priemonė, vairuotojas ir automobiliu važiuojanti sudetis netokia kaip per ankstesnes išvykas. KANGomobilis sugedęs, tad važiuojame su Mantelio bendradarbiu, kodiniu pavadinimu Petrašiūnas. Byno taip pat nėra su mumis ir tik paskutiniu momentu sužinom, kad šis į koncertą vis tik atvažiuos su Gonzalesu ir Dimka. SAMSAROS automobilyje be Gintarės ir Milerio dar sėdi ir šturmanas Wantedas, vienintelis žinantis kelią į koncerto vietą. Taigi po keletos pagrybavimų pačiame Kaune bei Garliavoje, kur dar į kolegų automobilį buvo prigriebtas jų bugnininkas bei užsipirkta gaivinančiųjų skysčių :) taip pat po tarpusavio palenktyniavimų ir apsikeitimų įvairiais draugiškais ir geranoriškais gėstais, bandymu pasikumščiuoti ir susidaužti buteliais išlindus pro važiuojančių mašinų langus pasiekėm Kapsuką :) tiesa, prieš tai dar gerokai už savęs, palikę Gintarės vairuojamą golfytį :) Koncerto vietoje jau randami portugalai, tad prisiminus senas draugystes, buvo aptarinėjami ir pasipasakojami įvairūs neperseniausio meto nutikimai. Greit atvažiavo ir Gonzalesas su Dimka su jais ir v žopu pjanyj Bynas. Kadangi šis į klausimą ar galės padainuoti atsakė neigiamai, tai koncertą taip ir pradėjom be jo. Pradėjus groti, žmonių salėje buvo kokie penki ir dauguma iš Kauno, tad per pirmąjį gabalą jiems ir atgrojome/atrepetavome, o susirinkę marijampoliečiai kažkaip nepatikliai žiūrėjo į mus iš kitos patalpos. Na bet po kiekvieno gabalo žmonių vis daugėjo ir nors vietos buvo dar pakankamai, bet jau nebegrojom tik plikoms sienoms. Žmonės gal ir nerodė labai didelio entuziazmo, galbūt ir dėl negilių vietinių pogo tradicijų, tačiau ir nebuvo tokie pasyvūs kaip paskutinį kartą Galeroje. Prieš grojant crusified pasikvietėm prie mikrofonų portugalus G. su Liūtu ir nors pastarieji, aišku, žodžių nemokėjo, bet priedainį traukė kartu, o žmonėms šis gabalas, atrodo, irgi patiko labiausiai. Kelis kartus jau sakiau, kad grojom paskutinią dainą, bet pasirodo, kad atsargoje vis dar turėdavom užsilaikę kokią vieną kitą. Pačiame gale dar atsiprašėme, kad koncertavome tik su vienu vokalu, bet čia jau, atrodo, turim problėmą ir kai kam reikėtų padaryti rimtas išvadas, apsvarstyti iš naujo savo prioritetus (gal būt taip pat ir gyvenimo) ir nuspręsti kas jam svarbiau grupė, jos reikalai ir repeticijos (bent pasidomėti, kada jos būna) ar alkoholis, nes akivaizdu, kad priešingai nei likusiems, kolegai Bynui šių dalykų suderinti nepavyksta. Pagrojus, pagal išankstinį planą, turėjome iš karto važiuoti namo, nes norėjosi ir suspėti pažiūrėti futbola, o ir pas mane namuose laukė burys žmonių, bet... bet pradžiai vyrai užsimanė į netoliese esančią parduotuvę nueiti alaus. Mums bekalbant kiemelyje pasigirdo dužtančių stiklų garsas, tikėdamiesi kažko įdomaus, su Kiaule nuskubėjom į tą pusę. Ir ką gi, tikrai pamatėm kai ką įdomaus prie parduotuvės durų stovėjo ir iš nuostabos kraipė galvas Šaras su Manteliu. Pasirodo užsipirkę alaus, jie jau traukė į kiemelį kuriame bazavomės, tačiau Šarui kažkodėl pasirodė, kad teisingiausia būtų ne pasukti į šoną link išėjimo, o eiti tiesiai su stiklais, trenkiant į šiuos trapius ir dūžtančius daiktus iš kelio ir tik kepure apsaugotos galvos :) savaime suprantama stiklai neatlaikė šitokio moralinio ir fizinio spaudimo. Kažkas iš parduotuvės atstovų iš karto iškvietė policiją, aš dar bandydamas pasinaudoti proga ir spėti į futbolą, siūliau bėgti iš įvykio vietos, tačiau į mano argumentus įsiklausyta nebuvo, o po poros minučių pasirodė ir policija. Mentai paklausęs, kurie čia išdaužė stiklą, susisodino Šarą ir Mantelį, apsikrovusiais alumi į policijos automobilį ir išvežė šiuos į nuovadą. Petrašiūno operatyvumo dėka dar pavyko padaryti kelis kadrus su policijos automobilije sėdinčiais herojais, bei manim ir Wantedu, pozuojančiais šalia. Tiesa mentai nebuvo tuo patenkinti ir liepė jų nefotografuoti, tad pasūliau neaiškinti ir nereguliuoti ką ir kaip daryti. Menturoje chebrai sekėsi visai neblogai, patyręs nuovadų žinovas Mantelis, įvairiais nušlifuotais metodais, sugebėjo išvesti iš kantrybės vieną ar kelis uniformuotuosius, kol galų gale keletas iš jų nutarė su tokiais neprasidėti ir kažkur nusimuilino, palikę tvarkytis kažkokį nelabai patyrusį pareigūną. Po kokios nepilnos valandos Šaras ir Mantelis, nešini alumi ir patenkinti, pargrįžo pas likusiuosius koncerto dalyvius ir lankytojus, o istorija su stiklais vis dar tęsiasi... o aš, šiems besilankant nuovadoje, baisiai pykau dėl nepamatyto futbolo, ką bandžiau padaryti bent jau toje parduotuvėje su išdaužtais durų stiklais, tačiau joje rodė tiktais du kanalus, aišku kanalo per kurį ėjo futbolas, būtinai turėjo nerodyti... vienu žodžiu - negamino :) Dar kažkiek pavakarojus ir man pazirzus, kad laikas būtų traukti namų pusėn suradau ir daugiau šios įdėjos šalininkų. Visi susėdom į mašiną ir bandėm keliauti namo, bet dar neišvažiavus iš Kapsuko, degalinėje, buvo prisiminta, kad kai ką pamiršom, tad teko grįžti atgal. Netoli Kauno, Kiaulei atidarius važiuojančios mašinos duris, buvo pamesta parduotuvių siaubėjo Šaro kepurė, kuri tikriausiai ir apsaugojo šį nuo didesnių sužeidimų. Prie studijos, iškraunant daiktus, įvyko dar vienas nutikimas mano ir Kiaulės bušido, imtynių ir braziliško džiu džitsu stiliuje. Tiesa niekaip neatsimenu kokio velnio mes ten nepasidalinom? Na bet pakovojom ir pasiraičiojom ant žolės neblogai, nors mažų mažiausiai keistai turėjom atrodyti, ypač tam vėlyvam praeiviui :) O tuo metu, kai mes atidavinėjom paskutines jėgas žutbutinėje kovoje :) Mantelis pradėjo tai fotografuoti, atsirado mat karštųjų įvykių ir taškų fotokorespondentas, ir matai, dar ten jam ir juokinga buvo... mums tai žinok nei kiek! Nors kai pažiūrėsim nuotraukas, tai labai tikėtina, kad ir pakeisim nuomonę šiuo klausimu. Po kokių 10-15 minučių, kova buvo nutraukta, pradėjus bėgti neblogam kiekiui, vieno iš besivaržančiųjų kraujo. Po to visi buvom pargabenti namo, tarp jų ir aš, kur manęs vis dar laukė draugai...
2004 gegužės 5d. Galera, Kaunas.
K.A.N.G. koncertas su INERDZIA (oi!hardcore, Italija), TORO BRAVO (oi!street punk, vno) ir LAPKO (velnias žino kas, Suomija). Keistas, nesusipratimų, nesklandumų bei konfliktų nestokojęs koncertas. Pirmiausia, tai dar su Bynu sedint prie MidiAudio, šį užkalbino kažkokios vietinės pop/pūko grupės narys (gal net ir lyderis:), pradėjęs teirautis iš pradžių, apie Mantelio muzikinius sugebėjimus bei išsimokslinimą, o veliau prisikabinęs ir prie Byno kas per grupę, ką jis joje daro ir kai paaiškėjo, kad Bynas vokalistas ar šis nenorėtų kažkur, kažką pabandyti padainuoti. Žodžiu buvo pastebėtas ryškus bandymas Byną perverbuoti ir persivilioti į savo stovyklą :) bet dėka jo įgimto kuklumo viskas pasiliko kaip buvę, o kaimo muzikos žvaigždei neliko nieko kito kaip nieko nepešus važiuoti savais keliais. Galeroje teko ilgai palaukti kol atvyks aparatūra, o kai jau viskas buvo sustatyta Lapko užsimanė groti pirmi ir dar susinešti savają aparatūra. Sumautos, įnoringos žvaigždės! Taigi koncerto pradžia buvo kaip reikiant užtęsta. Po Lapko kurių visiškai neklausiau, o visą tą laiką praleidau lauke, atėjo mūsų eilė. Žmonių buvo mažai, judesio praktiškai jokio, patiems irgi kažkaip ėjosi vangiai ir nesigavo taip, kaip kad turėjo gautis. Taigi žiūrint iš mano pusės vienas iš blogiausių pasirodymų. Dar prisidėjo ir Arvio nutrauktas paskutinis gabalas, tam kad pasišnekėtų su suomiais... lietuviškai :/ Todėl pabaigai teko sugroti agnosticus, kas šiaip nebuvo numatyta visai... Toliau TORO BRAVO. Kaip visad grojant šiai grupei, užėmiau besipoginančiųjų žiūrovų gretas, tiesa jų be manęs, buvo tik dar kokie šeši, pagrinde FBK ultros. Ir nors tai buvo smarkiai sunkesnė, nei įprastinė galeros lankytojų svorio kategorija, bet pogo nebuvo kažkuom įpatingas. Tam tikriausiai turėjo įtakos ir tai, kad buliukai grojo trumpai ir praktiškai vien tik naujus ir savaime suprantama mažai ar net visai nežinomus gabalus. Taip jau gavosi, kad prieš pradedant groti italams išėjau į lauką ir beveik visą tą laiką su kai kuo prašnekėjau, tad koncerto vinies beveik ir nepamačiau. O kai nulipau žemyn noro pogintis jau nbeturėjau, ir kaip groja INERDZIA pamačiau gal tik kelis gabalus, nes po to prasidėjo... vienas FBK ultra ir su ultromis buvęs skinas iškėlė dešines rankas, tuo ryškiai parodydami savo radikalias, dešiniąsias politines pažiūras, tuomet vienas svečias iš Vilniaus priėjo prie kažkurio iš jų ir nuleido ranką bei kažką pasakė. Tada vienas ultra puolė ant mūsų svečio ir smogė jam, tas taip pat neliko skolingas... žodžiu pamačiau, kad tai jau nebe pogo. Pats puoliau prie visų, pradėjau stumdyti ultras ir bandyti atkirsti nuo jų vilnietį, Arvis ir dar kažkas iš mūsiškių darė tą patį. Tiesa atskirti visus pavyko ne iš pirmo karto, nes vilnietis nesiruošė stovėti ir nieko nedaryti ar tik pasyviai gintis puolė pats, vėl užvirė košė, kurią pavyko apraminti tik kai Kiaulė prirėmė vieną ultrą prie sienos, Mantelis kažkurį laikė pasigavęs, Arvis vieną iš aršiausiųjų paguldė ant žemės, o dar keletas mūsiškių taip pat neleido ultroms pulti medžioti vilniečio, tad man beliko tik išstumti jį į kitą patalpą ir užsidaryti koncertų salėje su ultromis, neleidžiant šiems išeiti. Tiesa nedaug truko, kad būtų įvykęs konfliktas ir tarp mūsų ten pasilikusiųjų, tačiau prisijungus apsauginiui ultros buvo išvestos į lauką, kur toliau tesėsi aiškinimaisi, grąsinimai, žodiniai konfliktai, kartais beveik peraugantįs ir į rimtesnius. Žodžiu alkoholis, karštos galvos ir politiniai nesutarimai darė savo. Vienu metu mūsų stovyklos vaikiai, vos nepradėjo muštynių, kurias išėjos sustabdyti tik vėl išskyrus konfliktuojančiuosius. Daug kartų buvo siūloma eiti išsiaiškinti, nuo ko bent jau Kiaulė nenorėjo atsisakyti, Arvis, norintiesiems pasimušti, siūlė pabandyti duoti jam į galvą, Tomas/Bezdalius taip pat neatmetė muštyniu galimybės, žinat Mantelį ir reikalui esant, šis taip pat būtų prisijungęs, o pats irgi, kelis kartus, po provokacijų, norėjau tą padaryti, bet kažkas laiku sustabdė ir atvėsino. Taigi nieko neišsprendus, taip ir buvo išsiskirta, ir jau vėliau susitarta su ultra Žiogeliu, susitikti ir viską išsiaiškinti, kas sekmingai ir buvo padaryta. Taigi nors draugystė ir baigta, bet jokio žadėto ir gal kažkieno laukto karo stovio nebus, o susitikus gatvėje nereikės daužyti vieni kitiems galvų. Ir vis tik iškyla klausimas, kodėl kai kurie asmenys eina į antifašistinį tūsą, paklausyti antifašistines pažiūras propaguojančių grupių, kai paties pažiūros yra linkusios į radikalią dešinę pusę? Bet kokiu atveju, ar atėjusius be atributikos, ar su ja - tokie asmenys nepageidaujami.
2004 balandžio 2d., „Green Club“, Vilnius
Ech, jau tas turuojancios grupes gyvenimas... ypac jeigu tai „sunkiojo
roko grupe“... jau pradejom kalbeti, kaip vienas kitam atsibodom, kad
jau laikas skirstytis ir kaip atsibodo tos nesibaigiancios keliones, o jei dar
jos vyksta neimanomu budu susitalpinus KANGomobilyje... Taigi šiandien
važiuojam pagroti i Vilniu. Prie „MidiAudio“, stovintis Kiaule
jau iš tolo pasipiktines grumoja pirštu, mat i jau tradicine patapusia
susitikimo vieta atvarau pavelaves, užsimiegojes ir iš viso vos nepramiegojes.
Susipakuojam i bolida ir varoma i studija – inventoriaus, bei i Šaro
namus. Cia prie musu prisijungia dar vienas aktyvus šios, o tikriausiai
ir daugelio kitu busimuju kelioniu dalyvis Šaro magas, cia pat iš
gedingo „Vitek“ vardo perkrikštytas i garbingesni ir tautiškiau
skambanti - „Vitiokas“. Esu nelabai nuotaikoj, taciau ja pakelia
Mantelio paleistas oi!hardkuoro koveriu rinkinys. Veliau, kelio eigoje, gana
dažnu intervalu pradedamas leisti to vakaro kelio himnas „Spitfire“
ir ju gabalas – „Py.....“, kurio cia del vieto ir laiko stokos,
bei šiokiu tokiu cenzuros neatitikimu neminesim (...narod niliubit galubix…).
Taigi Vilniu pasiekiame linksmai ir greitai.
Kelia jau pamenam iš ano karto, pravažiuodami apžiurim begalini
žmoniu džiaugsma nauja okupacija, o netrukus jau ir išsipakuojam
iš KANGomobilio, tas pats padaroma ir su daiktais. Cia jau laukia žemieciai
„Samsara“, bei nebloga moralinio palaikymo komanda iš Kauno,
pasijuntu vos ne kaip „Galeroj“, kurioje dar prisirinke sveciu ir
iš kitu miestu. Ginca kam groti antriems laimime mes, o kai „supykusiai“
Gintarei pasiulau mesti moneta, jei iškris herbas – mes grojam antri,
o jei skaicius – „Samsara“ pirmi, tai ji iš pradžiu
džiaugsmingai sutinka, o po pauzes puola mane vaikytis ir visaip kaip mušti.
Mergaite, tokie žymus nuotaikos ir elgesio svyravimai gero neatneš
:) oj ne :)
Taigi „Samsara“ pirmieji, saleje beveik nebunu, nes vis tik emo,
kaip stilius nepriot, taciau kiek girdejau, tai tikrai nebuvo taip, kad noreciau
begti ir šaukti – ne, bet kas, tik ne emo! :) Neveltui jaunuoliai
taip atsakingai žiurejo ir tiek daug repetavo prieš ši koncerta.
Viduriniai ant scenos lipame mes, Wantedas iš sales reikalauja roko ir
meto replikas apie tai, kad rokas vis dar gyvas. Akiplešai atsakau piršto
rodymu :) Iš Šaro tenka atimti backa igarsinanti mikrafa, kam šis
baisiai prieštarauja ir nusiramina tik kai Mindiakas pasako, kad backa
girdisi normaliai ir be igarsinimo. Taigi pracekinam sounda, pasisveikinam ir
pirmyn! Ši kart su Bynu nestabdom (kaip praejusi karta) ir truputi pajudinam
savo storas, bet vis dar neburžujiškas subines. Manau gavosi neblogai.
Tiesa dar padarom akibrokšta ir „agnosticus“ sugrojam kažkur
programos pradžioje, o chebra apacioje juda kaip reikiant ir be šio
gabalo. Po keturiolikos gabalu sušiles lipu nuo scenos – ir po pasirodymo
jauciuosi gerai.
Derinantis „Frivolvol“ turiu laiko pabazarinti su kaunieciais bei
vietiniais, pirmiesiems dekingas už palaikyma, o antriesiems už gera
priemima, o visiems kartu – už gera vakara. Tiesa sakant grojanciu
„Frivolvol“ beveik nematau, bet kiek pamaciau tai baisiai ispudingai
atrodo gitaristo spektaklis scenoje (Manteli, net nebandyk kažko panašaus
daryti, nes visgi senas jau žmogus esi, ir tokio amžiaus vyriškiui
nebesolidu šitaip nepadoriai ir paikai elgtis, o ir i Byna bei mane tada
nieks nebežiuretu, kas cia per tvarka butu :)
Pasibaigus vakarui ir mes susiruošiame namolio, susinešam amunicija,
o prieš išvažiuojant, kieme, per maga paleidžiam keliones
himna. Žmones iš pradžiu nepatikliai žiuri i penkis vyriokus
visa gerkle traukiancius jojo priedaini, bet greitai prisijungia prie tuso ir
geros nuotaikos bei pradeda dainuoti kartu. Kelyje himnas nuskamba dar ne karta,
o kelis kartus, telefonu, netgi yra padainuojamas gimtadieni švencianciam
Klimui. Degaline ir jos lankytojai, taip pat neišvengia šito gerio.
Kaune i namus esu pristatomas pirmas, veliau ir visi kiti. Kita diena kalbant
su Bynu išaiškejo, kad policija jo ši kart nesustabde... keista...
na nieko, kita karta pasitaisys... Pidary, pidary!.. Pidary!..
2004 balandžio 1d., klpXdiy, Klaipeda
Ka gi, pajudam Vakaru fronto link. Kadangi žinojom apie Klaipedos problemas
ir neramumus su boneheadais praejusiu koncertu metu, o ir patys pasisiulem padeti
jeigu ka, tad i pajuri patraukiam nusiteike, jei bus reikalas, pamojuoti kumšciais
ir kita lengvaja ir nelabai ginkluote. KANGomobilis, saulei spiginant i akis,
traukia kaip reikiant, kartais netgi sugebedamas išspausti 165 km/h., (aišku
i pakalne) ir netgi nesulužti. Bynas eilini karta už vairo, Šaras
kaip reta nekalbus, ir tik Mantelis karts nuo karto bandydamas primušti
Kiaule, šiam ikyriai nesiruošiant pasiduoti, nutraukia tyla. Vieninteli
sustojima apturim prie kažkokio rajono melioratoriu, prieš šimta
metu, iškasto akmes, žymincio aukšciausia magistrales taška,
prie kurio dar ir nusifotografuojame, Mantelis iš kart paskelbia, kad šia
nuotrauka des ant kada nors (gal?) ruošiamosi išleisti albumo.
Taigi po dvieju valandu kelio – surandame koncerto vieta. Keletas matytu
veidu, sales, o veliau ir vietoves apžiura, iš kurios sugrižus,
randame su „portugalais“ atkakusi Arvi. Po plano aptarimo su šeimininkais-organizatoriais,
kaip elgtis boneheadu apsilankymo atveju, visi nusileidžiame i kiema prie
duru.Grižta ir kažur pavalge „Sloppy livin“ ir šiems
besiruošiant groti, bureliu pasirodo ir „mielieji“ sveciai,
del kuriu cia visi ir susirinkome. Perspeju savo niggerius ir kartu su buriu
klaipedieciu bei Arviu sudaroma antifa sargyba prie iejimo. Burelis skinu to
matyt nelauke, taigi neina link duru, o pasuka link šalia esancios tvoreles
ir priseda ant jos. Prasideda laukimas ir itarus vieni kitu nužiurinejimas.
Priešininku gretose yra neblogu vyruku, taciau musiškai taip pat ne
iš kelmo spirti. Tuo metu iš viršaus nusileidžia ir daugiau
vaikiu, jeigu ka pasiruošusiu apginti praejima bei neleisti sugadinti koncerto,
kuo tiesa sakant esu maloniai nustebintas. „Portugalai“ su G. priešaky
taip pat prisijungia prie musu, taciau yra nusiunciami pradeti groti, nes nusprendžiama,
kad vien tik del pasirodžiusiu „sveciu“ koncertas nebus nutrauktas.
Toliau tesiasi itemptas laukimas, nes skinai nebando nei veržtis i vidu,
nei prie ko nors kabinejasi, ir apskritai neužkalbinti nepasako nei žodžio
musu atžvilgiu, kas tiesa sakant šiek tiek trikdo, nes tikejausi ir
laukiau kai ko kito (Kiaule jau buvo nusižiurejes varžova). Po to
prasideda organizatoriu ir skinu dialogas – susirinkimo tikslo, koncerto
vietoje, klausimu. Netrukus ir be jokio konflikto, pastarieji pasišalina.
Taigi iš esmes ANTIFA UNITY tikslai buvo pasiekti – koncertas nebuvo
sugadintas. Cia galima prisiminti oi! benda SHAM 69 ir ju gabala “if the
kids are united“.
Atstovejus sargyba ir baigus groti slopiams, ateina musu eile. Pasakau šiokia
tokia prakalba ir pradedam. Žmoniu neperdaugiausiai, taciau esantieji,
atrodo, neblogai pasilinksmina. Prieš antifašistini gabala dar paparinu
chebra del vienybes ir solidarumo, bei nebijojima, esant reikalui, pastoveti
už save bei kitus. O šiaip, atrodo, kad su Bynu jau susidainuojam,
o muzikantai net ir nelabai girdedami vienas kita – groja gerai. Taigi
atvarom 14 gabalu, tradiciškai užbaigdami „agnosticais“,
kurie Klaipedoje dar nera musu vizitine kortele :) gal ir gerai... anyway, išvyka
i Klaipeda padaryta.
Toliau suomiai „Frivolvol“, taciau emo ne man, todel leidžiuosi
i apacia pastoveti sargyboje. Ir nors, del viso pikto, norisi pabuti iki koncerto
galo, esu priverstas nusileisti visuotiniam spaudimui, ypac Šaro, mat jam
ryt i darba, o dar laukia geras kelio gabalas. Užvažiuojam pavalgyti,
skambutis Arviui ar viskas tvarkoj ir šiam tai patvirtinus - patraukiam
atgal i Kauna.
Kelione su alum, dainom ir trimis sustojimais neprailgsta, ja dar paivairina
kokius 30-50 kilometru trunkancios Kiaules ir Mantelio „muštynes“.
Kaune Bynas visus išvežioja po namus, o grižtant i savuosius
užsirauna ant GAIšniku, kurie nori nubausti Byna 20 litu bauda, taciau
šiam priešinantis ir kovojant, prieinamas 10 litu kompromisas. Sekmes
jums, žalieji!
2004 kovo 10d., baras Galera, Kaunas
Į Galerą atvarom su Arviu. Pastarasis eina į barą, aš pas KANGomobilyje sedinčius bachuriukus Byną ir Mantelį. Po neilgo pokalbio buvo nutarta visą atvežtą gėrį tempti į rūsį, taigi ilgai negalvodamas čiumpu lengviausią amuniciją :) ir bildu laiptais žemyn. Apačioje prasideda įprastinis šūdo malimas belaukiant koncerto. Greitai pasirodo ir Šaras, o barmenas kaip tik užleidžia Sex Pistols'us. Nuotaika iš karto pakyla, o aš su Šaru nostalgiškai prisimenam kada paskutinį kartą juos klausėm ir kaip tai buvo gerai. Maloniai nustebino ant emo/new skulo bangos augantis jaunimas žinantis šių punk77 legendų žodžius. Tiesa ne visi, antai Tomas/Bezdalius ne tik kad nežinojo žodžiu, bet dar ir apskritai klausinėjo kas čia groja ir ko čia visi pritarinėdami dainuoja. Bet kadangi jis ne pankas tai jam atleistina :) Na o neužilgo jau ir aš pradedu reikalauti mikrofono pritarti Sid Vicious'ui per My Way. Myndė pasirodo vėliausiai, ir gana susiparinęs, matyt visiškas alkoholio nevartojimas pakutiniu metu dar daro savo. Įdomu kiek dar taip ištemps, gal kokias lažybas suorganizuot ar ką? :)
Po to atvaro alko ska bendas Sloppy Livin su Narušio (Toro Bravo) būgnais bei nauju G. mikrofonu, kurį pastarasis matyt myli, gal ir ne taip stipriai kaip Mantelis savo Laney'ių, bet bent jau panašiai tai jau tikrai :)
Taigi atvažiavus ir atsigėrus alaus Disforijai, ir gerokai pavėlavus, koncertas pamažu artėja prie savo pradžios. Prieš mano norą ir panaudojus psichologinę prievartą, esu Mantelio ir Co. ištempiamas iš savo užimtos saugios bei neutralios pozicijos ant suolo prie sienos ir esu pastatomas už apsauginį tarp muzikantų ir žiūrovų, idant nenukentėtų aparatūra. Žodžiu koncas prasideda ir nuteikia jis gana pesimistiškai, nes dėka geros aparatūros vokalas arba girdisi blogai, arba jo visai nesigirdi, taigi jau aišku kad tas pats lauks ir mūsų. Mantelį pradeda diorginti vienas prisigėręs bičas, kuris įkyriai ir nepaisydamas prašymų, lindo į priekį pro taip vadinamą apsauginę sieną. Iš pradžių buvo juokinga dėl to, bet po to jau ir patį tai pradėjo kaip reikiant diorginti, nes bičas kaip koks įkyrus uodas lindo ir lindo, ko pasėkoje tiek aš, tiek Mantelis kelis kartus su juo susistumdėm, kas galėjo baigtis ir rimčiau. O vieno tolerantiško jaunuolio (bent jau pats apie save taip mano) iš Jonavos nuomonę, kad nieko neatsitiks ir kad nieko blogo tas bičas nedaro paneigė kitas jonavietis, irgi nieko blogo nedarydamas ir nenorėdamas uždribęs ant būgnų, nors buvo tikrai ne tiek prigėręs nei įkyruolis. O dar visą tą paranoją po paskutiniojo mūsų koncerto čia.
Antrieji grojam mes. Jau per sound checką aišku, kad su vokalais bus ežys (naujas žodis pakeitęs morališkai pasenusį gaidys), nes net niekam negrojant vokalas vos girdisi. O prie geros nuotaikos neprisideda ir sumautai trumpas mano mikrafo laidas, pas Byną kokiais 2 metrais ilgesnis. Pradedam pirmas gabalas dviem vokalais, per tą balaganą užmirštu kelias eilutes, tad dainuoju kažką kitą. Priešais mus stovi ir mus saugo siena, kam prieštaravau aš, bet mano nuomonės vis tiek niekas neklausė. Bet px, vis tiek su tokio ilgio pavadėliu-laidu ne visada pasiekdavau ir tą sieną. Taigi šį kart jau buvo daugiau gabalų iš karto abejais vokalais, o kur du vokalai dar nepadaryti, kaip jau ir įprasta - keisdavomės su Bynu. Žmonės už apsauginių poginosi kaip reikiant, bet pro sieną įsibrovėlių niekas taip ir neįleido. Paskutinis gabalas tradiciškai agnosticai, o tūsas per jį, irgi tradiciškai, didžiausias. Taigi kas liečia publiką, tai čia groti zajebiausia, o jei dar aparatas bent kiek padoresnis...
Toliau ant scenos eina kolegos portugalai. Man, Manteliui ir Kiaulei (įdomu kur dingsta Šaras su Bynu tuo metu?) savu ruožtu tenka juos saugoti nuo mažųjų gerbėjų, kurių G. pasak jo paties, turi daug, o kadangi čia dar yra ir Vilka, tad jaučiamės atsakingi už šią jaunąją šeimynėlę bei jos šviesų rytojų ir savo darbą atliekame gerai :) Iš esmės problemos su vokalo įgarsinimu sutrukdė ir jiems, nes ir žinodamas gabalus nevisada suprasdavau kuri čia dainos vieta, o negirdėtuose gabaluose nesupratau nei vieno žodžio. Bet tai nesutrukdė žmonėms pasipoginti kaip reikiant, nes judėjimas per slopius buvo didžiausias.
Šį kart nei aš, nei Mantelis konfliktų neapturėjom, užtat Kiaulė perėmė estafetę. O viskas buvo taip vienas iš organizatorių/apsauginės sienos sudarytojų Tomas/Bezdalius, dėl stumdymosi sukonfliktavo su kažkuriuo FBK ultra ir kažką jam padarė, kiti ultros puolė ginti saviškio, o Kiaulė dėl to paties stumdymosi, pasigavo vieną iš Bezdalių puolantį ultrų, išstūmė jį iš salės, čiupo už gerklės ir kažką jam pasakė, ko pasėkoje tiek Bezdaliui, tiek Kiaulei buvo pažadėta dar susitikti, nuo ko pastarasis savaime suprantama neatsisakė, nes po to jau norėjo eiti su manim ieškoti ultrų. Visgi tikėkimės, kad pratesimas tiek vienų, tiek kitų pastangų dėka neįvyks, nes iki šiol su FBK'ais sutardavom gana gerai ir dėl nieko veltis į konfliktus visai nesinorėtų, ypač jei kada vieniems ar kitiems prireiktų pagalbos konfliktuose su formaliu Kauno jaunimu.
Paskutiniai grojo R.I.P. punk rokeriai iš Plungės. Žmonių jau buvo sumažėję, saugoti jau beveik nieko nebereikėjo, bet mano manymu šie jaunuoliai pasirodė geriausiai iš visų to vakaro grupių (o gal tai sentimentai punk rockui), tad jei nebūčiau buvęs morališkai nuvargęs būčiau ėjęs kaip reikiant pasipoginti, ar bent jau prisijungti prie pirmojo, bet taip ir nedebiutavusio K.A.N.G. vokalisto, oi! ir punk muzikos mylėtojo Dimkos, kuris kaip niekad buvo linksmas ir patenkintas, kad net sugebėjo nusiristi nuo suolo ant kurio stovėjo :) Dar įstrigo kokių 60-70 metų senukas užsukęs į barą ir besilinksminantis su besipoginančiom merginom, lovelasas-donžuanas :)
Ką gi, dar vienas koncas baigtas, sunešam į KANGomobilį kubą bei kitus prečendalus, palinkiu Bynui ir Manteliui nesutikti žaliukų iš gasudarstvienajos avto inspekcijos, dar pabazarinu su portugalais, paklausau iš jų mašinos, matyt Pulkos dėka skambančio Cock Sparrer (oi!) ir kartu su R.I.P'ais išvažiuoju namo, kur jie ir dar keli priklydėliai yra pamaitinami, o po to nueina miegoti pabaigę bambalį alaus.
2004 vasario 12d., Green Club, Vilnius
16.40 eidamas link kioskelio kokių nors ledinukų gerklei, sutinku beieškančio parduotuvės Byno. Po to drauge patraukiam į susitikimo vietą MidiAudio patalpose, kur jau sėdi besikrapštantis prie gitaros Mantelis ir interneto platybėse naršantis Kiaulė. Truputi panuobuodžiavę sulaukiam ir Šaro. Ką gi, sunkaus roko grupė išsiruošė į kelią, tiesa prieš tai dar tenka pavargti su pasiskolintu ir, tikriausiai dėl to, nepaklusniu Klimo golfu, nenorinčiu nei užsikurti, nei atidaryti durelių, tiesa pastarasis reiškinys, be kai ne kurių žioplumo - tarp jų ir mano, nebūtų įvykęs :), tačiau po mūsų didvyriškų pastangų ir nemokamo spektaklio praeiviams ir taksistams (kuriems, mano visiškai subjektyvia nuomone, labiausiai turėjo istrigti su bosu bestumdantis ir belakstantis paskui vargšą golfą Kiauliukas) nepaklusnusis bolidas buvo besąlygiškai priverstas išleisti garsą, nors kažkiek panašų į variklio burzgimą. Kelionė prasidėjo. Tiesa dar vertėtų paminėti, kad erdvusis automobilis talpino ne tik penkis, lieknus ir labai jau vidutinio ūgio vyrus, bet ir kliuškas, keleta bugnininko inventoriaus detalių, bei didžiąją, o turbūt ir vienintelę Mantelio meilę Laney'ių, kurio galvą pastarasis laikė apsikabinęs, tiek kelionės pirmyn, tiek atgalios metu.
Šiek tiek pagrybavę Manhetene (as known as Vilnius, jeigu laikysim Vilnių ir Kauną dipoliu), ir keturiems šturmanams pavadovavus vienam pilotui Bynui, Green Club'as buvo pasiektas, galima sakyti, sekmingai (nes grįžtant prie dipolio idėjos, priemesčio vyrukams iš bruklino, bronkso, bei harlemo kartais sunku žinoti kuri gatvelė nuves iki plytos). Greenuose pasisveikine, truputi pabazarinę su pažystamais ir išgėrę po arbatos ar kavos (dėkui Ve), pamažu pradėjom sound chekingą. Bynas dar paklausė ar nesijaudinu, keista, bet ne, nors tai tik trečias mano koncas. Na žmonių dar nebuvo perdaugiausiai, tačiau nutarėm nebetempti laiko ir pradėti. Pirmas gabalas su manim, po to su Bynu ir taip besikeičiant iki agnosticų. Kas buvo gerai šiam konce kad muzikantai jau patys gali pasakyti, kad susigrojom (na ten gal išskyrus kelias klaideles ir Šaro užmiršimą :) kaip barabanyti ant mano megstamiausios, lėtos vietos naujam gabale, kurios taip ir neteko padainuoti), kita vertus pamatėm kas blogai su abiem vokalais (manim ir Bynu), ir iš to padaryti išvadas.
Po paskutinio konco Galėroje atrodė, kad kaip ir viskas tvarkoj, visgi ten publika jau buvo išsijudinus, be to visi savi ir, galbūt svarbiausia arti, tad nekilo jokių problėmų su atrodymu scenoje, kai galėjai bedainuodamas dar ir pasipoginti. Šį kart viskas kitaip: vietos - daug, žmonių mažai, scena aukštai, o aplink ją, kelių metrų spinduliu tuščia erdvė (kuri veliau kažkiek užsipildė). O kadangi, tai buvo tik kažkelintas kartas, kai užlipu kažką daryti ant scenos (nes tiek mokykloj, tiek velesniuose moksluose budavau autsaideris ir beveik niekur nedalyvaudavau, išskyrus sporto varžybas), tad susikaustymas buvo, o ir pats dar nesu pasiekęs tokio lygio, kad nereiktų publikos pagalbos. Aišku yra tame ir mano kaltės, kad ... (įrašyti tinkamą nesugebėjau, nemoku, dar nemoku) išjudinti publikos. Nors tiesa sakant, kai per repeticijas visada dainuoji atsisukęs į savo niggerius, o dėl patalpos dydžio - beveik be jokių ten judesių, tai po to ir prisimiršta, kad scenoj reikia judėti šiek tiek daugiau :) Prie viso to, dar prisidėjo pastarosios savaitės nekokia savijauta ir gerklės skausmas, tai dar kaip reikiant ir nesigirdėjau. Ir paskutinis dalykas, tai jau užpiso dainuot pasikeičiant mikrafais, laikas griebti Byna už atitinkamų organoidų ir repetuot visus gabalus abiem vokalais. Užtat galėčiau pasigirti, kad naujų gabalų žodžius jau moku mintinai (na beveik) ir tik vienam gabale sumaišiau vietomis dvi eilutes, o per kitą gabalą užsisvajojau ir kažkur mintimis išskridau, kol į realybę negrąžino jau, vieno Mantelio, dainuojamas priedainis. Beširdis... O juokingiausia buvo, kai Bynas užmiršo vizitinės kortelės - agnostic'ų žodžius, tada puoliau gelbėti situaciją ir dainuoti aš, Bynas žodžius atsiminė, o po to vėl pamiršo, tai dainavimą teko baigti man, žodžiu gavosi toks balaganas. Na nieko, gal kitą kart jau geriau varys ir frontmenai, to pačio lauksim ir iš publikos.
Toliau Toro Bravo, kaip visad zjb, greitis, gatvinis punk rockas, vienas kitas skinheadas, normalus pogo katilas, prakaitas ir visa kita kas vadinama Oi! Šį kartą labai nesiardžiau, o tik stengiausi išsilaikyti ant kojų, kas visiškai pavyko, nes po kokių dviejų savaitčių, be jokio sporto, darbo ant kojų po dvylika valandų ir bandymo per tas penkias darbo dienas visiškai nesusirgti jėgų galėjau ir pritrūkti.
Toliau kelionė namo. Kiaulė, Mantelis ir Šaras išgėrę alaus ir už save, ir už mane su Bynu geidė dar. Sustojam degalinėj, sušveičiam po kebabą, į golfą dar sutalpinamas ir neaiškus kiekis alaus ir no sleep till brooklyn! Kiaulė susidiorgino, aš tą padariau jau senokai, taigi dabar turiu bendraminti, tad greitai abu randam bendrą pokalbio tėmą. O paėmus bendrai, visa sunkiojo roko grupė, su dainom, rimtais ir nelabai pokalbiais, tylos minutėmis bei sustojimais alaus perteklių pašalinti, trumpu Kiaulės užmigimu ir prabudimu grįžtam į savo miestelį, kurio gatvėse mus dar pasitinka ir nesusilaiko nesustabdę ???'šnikai, po to į studiją išsikrauti, į centrą pastatyti bolidą, netekusio galinio buferio, paieškojimas dar dirbančio baro, kuriame ir Bynas atsigriebia už priverstinę vairuotojo abstinenciją, iš kurio pamažu, be jokių eksesų (bent jau dabartinėmis mano žiniomis) visi ramiai sau grįžta namo. O aš taip ir neparašiau žinutės, kuri taip pat buvo diorginimosi kelyje priežastis. Miegas. O šiąnakt sninga...
2003 gruodžio 12d., baras Galera, Kaunas
Antras koncas per savaitę ką gi, tampam dažnai koncertuojančia grupe, dar kiek ir pavysim kokią rimtą popso grupę... galingai...
Eilinis Arvio organizuojamas koncertas teoriškai vadinosi friends for friends ir buvo skirtas paremti Dr.Green'ams, praktiškai - paremti mountainside būgnininką Klimą, po Mantelio nukryžiavimo ant tų pačių būgnų. Taigi viskas buvo taip. Pradžioje kėlę nerimą patruliai, stoviniuojantįs netoli baro, tikriausiai nusprendė nebešalti ir nebetykoti pankų bei kitokiausių keistai atrodančių padugnių ir toliau eiti saugoti viešosios tvarkos... na ir mūsų ramybės tai pat. Po to užėmiau savo įprastą sargybos postą ant durų, iš kurio garbingai nepasitraukiau kol grojo linfeng ir mountainside, atsakingai tikrindamas antspaudus ir nepraleidinėdamas nesusipratusių, piktavališkai nusiteikusių vaikinų bei merginų J ... aišku neturinčių antspaudo J ... Pasirodė iš darbo pabėgęs Kiauliukas, kuris po konco taip ir nebegrįžo tenais... herojus... tikėkimės, kad dėl to ant kilimėlio jam neteks pamindžikuoti. Po to Mantelis, telefonu raginantis Byną paskubėti. Pagaliau su bendradarbiu atsirado ir pastarasis , o ir mountainside'ai baiginėjo savo pasirodymą. Taigi jau galima palikti savo nuobodų postą (kuriame man šį kartą, praktiškai, niekas nepalaikė kompanijos L ) ir eiti į apačią, bet... bet reikėjo dar kieme pasirodyti kažkokiam debilui pardavinėjančiam narkotikus ir ieškančiam, ką šiąnakt nusitempti į lovą, taigi teko palaukti kol tas gaidys dings iš čia.
Na štai ir mūsų pasirodymas sound check'as, pirmas gabalas su Bynu on the mic, po to mano eilė ir taip pasikeisdami, kartais padainuodami kartu ir greičiausiai vis tiek nixuja nesigirdint, atvarom visą programą beveik visą nes ant paskutinio gabalo crucified, varant abiem vokalais, kažkokie dideli ir stambūs pyzdukai atsitrenkė į Mantelį, o šis užgriuvo ant būgnų, bekrisdamas viena akimi dar spėjęs pažiūrėti ar nieko neatsitiko jo kubui... taigi crusified, Mantelis nukryžiuotas, būgnai sulūžo, koncas baigtas, Sloppy Livin nespėjo pagroti, dar pridedant tai, kad koncerto pradžioje ant bosinio kubo buvo užlietas alaus bokalas žodžiu polnyj pyzdiec. Dar einam, aiškintis su tais pridurkais, bet viskas vos nesibaigia muštynėmis, o ir jie patys ant tiek buki, kad jiem nedašunta, kad jei tu pastumi ką nors ir tas pastumtasis sulaužo kažką, tai kaltas čia tu, o ne pogo ar kokie nors kosmonautai, bent jau būk ant tiek garbingas ir pripažink savo kaltę. Žodžiu visos lėšos pereina Klimo nuostoliams kompencuoti, o pabaigai, Arvio žodžiai, ištarti jau važiuojant namo norėjau, kaip geriau, bet išėjo, kaip visada... ir tikrai, visi šį rudenį-žiemą daryti koncai, gaudavosi su didesniais ar mažesniais nesklandumais... šūdas kažkoks, na bet tikėkimės kad kitamet bus geriau... Punx Forever!!!
2003 gruodžio 9d., baras Orleanas, Kaunas
Ką gi, po mėnesio su kapeikom repeticijų taip vadinamas debiutas K.A.N.G. vokalisto pareigose. Nors viskas, pasak Mantelio, turėjo įvykti šiek tiek veliau po naujų. Na, bet yra kaip yra. Įžengiu pro baro duris ir apsidairęs pamatau Klimą, truputį toliau, už staliuko Mantelį su Šaru. Mantelis šiek tiek susiparinęs, dėl techninių nesklandumų su jo naujuoju Laney kubu. Nieko, praeis... tiek jam, tiek kubui...
Taigi, sėdim prie stalo, kažką bazarinam, kažkas tuo metu groja, greičiausiai bliuzą, nesu didelis šios muzikos žinovas ar gerbėjas, taigi ir pasakyti negaliu nieko, aplinkui muzikantus pilna Laney kubų kubelių, mat vyksta oficialus kubų pristatymo vakaras. Antrieji pasirodo Empy-X, taip pat negaliu pasakyti patiko jie ar ne, nes tuo metu apie kažką ginčijomes su bičiuku, kuris grojo gitara, kartu su trečiuoju kolektyvu. Pagaliau pasirodė Kiauliukas, tad visa grupė jau čia, galim ruoštis mano debiutui. Tiesa dar apie trečiuosius, jie grojo keleta žinomų koverių, o vokalistė, pasak Mantelio, dainavo už kepsnį, ta prasme neparodant emocijų, visai kaip ir aš, tik kad šį kart tai dariau ne už kepsnį, o už alų bei duoną su česnaku (tu matai, kaip naudinga būti roko grupėje), bet grįžtant prie trečiosios grupės ir jos vokalistės, tai balsą mergina, turi gražų. Ir štai, pagaliau musų eilė, tos pačios gitaros, neseniai pjausčiusios soliagas ir bružinusios lengvą ritmą, pradeda skambėti žostkai, net keista... bet kažkas ekstreamalesnio klausytojų ausims, manau, nepakenks. Pirmas gabalas be vokalo, taigi aš dar stoviu prie baro ir be mikrofono. Bet nuskambėjus paskutiniams akordams, ir aš įsispraudžiu ant scenos, kažkur tarp Mantelio bei bugnų su Šaru (arba atvirkščiai). Pagal išankstinį planą pradedam nuo agnostic'ų, plius dar du gabalai. Atpylus numatytus gabalus, chebra nusprendžia sugroti dar, taigi mano sprendimu (labai sudetinga nuspręsti, kai moki tik kelis gabalus J o kiti irgi ne viską nusiteikę groti) atliekam gabalą mistiniu pavadinimu kiaulė, po jo Šaras nori groti dar, bet mes gausiom pajėgom atšaldom jo įkarštį. Na ne viskas mūms ta vakarą klojosi gerai, tame tarpe ir man, kažkuriame gabale truputi pamečiau kolegas, bet px, pank rokas. Greit po pasirodymo ir jau įvykusio debiuto, apsirengiu, atsisveikinu ir dingstu namo, visi kiti lieka, o Mantelis, kaip papasakos kitą dieną, dar ir neblogai atkanda. O man ilgai vakaroti, o ir vartoti nesinori - darbo klasės herojams ryt į darbą J . Oi!