MountainRock

Kas tas „MountainRock“, klausėme grupės MOUNTAINSIDE nario ir vieno iš festivalio organizatorių Šarūno. Kodėl kilo idėja kurti tokį renginį? „MountainRocką“ rengėme, nes dar nebuvo nė vieno didelio roko renginio, kur būtų geras garsas ir geros grupės. Pagalvoję nusprendėme - niekas kitas to nepadarys, todėl ėmėmės iniciatyvos. Renginys pasiteisino (į jį susirinko daugiau kaip 500 žmonių), ir tai paskatino organizuoti „MountainRock 2“. Antrasis festivalis turėtų įvykti spalio 25 dieną. Jame nebus gerai žinomų grupių, o dalyvaus mažai Lietuvoje žinomos grupės iš Šiaulių, Utenos. Kauno“, - pasakojo Šarūnas.

Mountainside

Tai 1996m. susikūrusi grupė, kurią iš pradžių daug kas priskirdavo pankroko atstovams. Laikui bėgant kito grupės sudėtis, o drauge ir grojimo stilius. Grupė stabilizavosi, o kartu kristalizavosi ir labai savitas MOUNTAINSIDE skambesys. Dabar grupę sudaro gitaristai: Rytis ir Šarūnas, būgnininkas Karolis ir vokalistas Darius. Tiesa, Darius į grupę įsiliejo gana neseniai ir apie tai, kaip jam tai pavyko, pasiteiravome Šarūno. „Pradėjus Dariui dainuoti, senieji grupės fanai kurį laiką buvo „atsargūs“, naujiesiems - Dariaus dainavimas patiko iškart. Tačiau dabar, Dariui visiškai „įsikirtus“ į mūsų dainas, jo vokalu patenkinti visi grupės gerbėjai“, - dalinosi savo įspūdžiais MOUNTAINSIDE gitaristas.

Planai

Kuo gi dar ruošiasi nustebinti gerbėjus MOUNTAINSIDE, klausėme Šarūno. „Šiuo metu įrašinėjame naują albumą. Tai turėtų būti kokybiškas, modernios muzikos albumas. Jame bus 10 dainų.Albumo įrašai reikalauja labai daug laiko, todėl kol kas pritilo grupės koncertinė veikla“, - kalbėjo gitaristas

Be albumo, kuris pasaulį išvysti turėtų dar šiemet, grupė žada sukurti porą vaizdo klipų: dainoms „Nepanikuok“ bei „Kokainas ir aukštoji mada“.

Fanai ir laiko trūkumas

„Yra mūsų fanų klubas, tačiau apie jų veiklą nelabai daug žinau. Tiesiog artimesniam bendravimui trūksta laiko. Anksčiau visi valgydavome cepelinus, bet...

Laiko lieka tik arba albumui, arba koncertams ir repeticijoms“, - guodėsi Šarūnas. MOUNTAINSIDE tikrai sutiktų dalyvauti įvairiuose projektuose, tačiau vėlgi laiko stygius. „Studijuojant laiko muzikai buvo skiriama kur kas daugiau“, - prisiminė Šarūnas.

SAVAS: Esate švietimo ir mokslo ministras. Tačiau ar jaunystėje, paauglystėje galėjote bent įsivaizduoti, kad užimsite tokias svarbias pareigas? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, norintis tapti švietimo ir mokslo ministru?

A. Monkevičius: Vargu ar kas nors jaunystėje svajoja siekti ministro posto. Mane labiausiai viliojo fizika, gamtos ir visuomenės tyrinėjimai. Didelį pasitenkinimą teikė darbas mokykloje, universitete. Politikoje atsidūriau visai netikėtai. Apsisprendimą lėmė Artūro Paulausko kvietimas ir artimiausių draugų raginimai. Manau, kad asmeninei karjerai svarbiausia ne pareigų siekimas, bet poreikis bendrauti ir mokytis iš kitų.

S.: Išduokite paslaptį - koks jūs buvote studijų metais?

A.M.: Studijų metai buvo nuostabūs. Juose buvo visko, kažkiek ir studentavimo, ypač antrajame kurse. Bet gal ir puiku, kad aukštojoje mokykloje žmogus turi galimybę džiaugtis jaunyste, pažinti save, subręsti savarankiškam gyvenimui. Susitikęs su studijų draugais (viena iš jų – mano žmona Jovita), prisimename daugybę brangių, nuotaikingų studentiško gyvenimo epizodų, nemaža jų susiję su kelionėmis ir studentiškomis vasaromis statybiniuose būriuose. Tiesa, buvo ir tokių dalykų, kuriuos dabar prisiminus, būna šiek tiek nesmagu.

S.: Ar teko turėti bent vieną akademinę skolą?

A.M.: Antrame kurse teko perlaikyti vieną egzaminą.

S.: Ar teko pajausti studentiško gyvenimo skonį bendrabučiuose? Jei taip, ar buvo sunku įprasti gyventi savarankiškai? Ar gaudavote stipendiją?

A.M.: Ketverius iš penkerių studijų metų gyvenau bendrabutyje. Sąlygos nebuvo kažin kokios, bet tada viskas buvo gerai. Gyvenome kaip maža bendruomenė, buvome pakankamai savarankiški, turėjome savivaldą. Stipendiją gaudavau nuolat. Be jos būtų buvę sunku išsiversti.

S.: Kaip sutarėte su dėstytojais, bendrakursiais?

A.M.: Su retomis išimtimis santykiai buvo šilti. „Priešų“ neturėjau.

S.: Koks jūsų manymu turi būti tikras, šiuolaikiškas studentas?

A.M.: Ko gero visais laikais studentas turi panašius bruožus – jaunatvišką polėkį, imlų protą, savo nuomonę visais svarbiausiais klausimais ir nesužlugdomą optimizmą.

S.: Kokie jūsų darbo privalumai ir trūkumai? Ką patartumėte savo sūnui, jei jis taip pat siektų politinės karjeros?

A.M.: Į save pažvelgti savo akimis sunku. Vertinu kitų pastabas ir patarimus. Savo atžaloms visada linkiu kantriai eiti tuo keliu, kuriuo jie dabar eina, netingėti daug dirbti, tikėti žmonių gerumu. Ne taip svarbu, į kurią veiklos sritį likimas juos nuves.

S.: Koks jūsų laisvalaikis, ar turite laiko sau? Kuo domitės? Koks jūsų hobi? Ar turite mėgstamą rašytoją, knygą? Kokiam sportui teikiate pirmenybę fiziniam ar intelektualiniam?

A.M.: Laisvalaikio lieka nedaug. Sekmadieniais stengiuosi būti gamtoje, dažnai savo sodyboje Papilėje. Labiausiai atitrūkstu nuo kasdienių rūpesčių savo sode jį prižiūrėdamas. Kartu tai ir šiokia tokia mankšta. Namie su vaikais mėgstame žaisti futbolą, krepšinį.

Jaunystėje knygas ryte rydavau. Dabar skaitau mažai. Neturiu vieno kurio nors mėgstamo rašytojo. Mėgstu ką nors paskaitinėti iš „Pasaulio bibliotekos“. Dabar į rankas pakliuvo Alma littera išleista Sean’o McCann’o knyga „Oscaro Wilde’o sąmojis“. Žavinga, pavartykite - nesigailėsite.